pakarnės

×pakárnės (plg. pakadnės) sf. pl. (1) 1. pastoliai: Turbūt bažnyčios bokštą taisys – pakarnes daro Lkš. Lūžo pakárnės, ir vienas mūrinykas užsimušė Mrj. 2. karčių lubos, grįstai: An pakárnių kūlius, blaškus deda KzR. Kad prikrovė kviečių ant pakárnių, tai net įlinko! Mrj.